Gyvename besikeičiančiame informacijos, žinių ir prisitaikymo prie naujų iššūkių eroje. Pokyčiai yra neišvengiami norint siekti produktyvios veiklos. Šiuolaikiniam žmogui mokymasis ir darbas yra neatsiejami: mokymasis šių dienų sampratoje yra nauja darbo forma, produktyvios veiklos sąlyga ir garantas (Dixon, 1993, Simonaitienė, 2001), o darbas yra nuolatinė mokymosi situacija (Simonaitienė, 2001). Aiškėja, kad mokyklos gali būti iš naujo perkurtos, paverstos gyvybingomis ir nuolat atnaujinamos ne įsakymais, nurodymais ar taisyklėmis, o orientuojantis į mokymąsi (Senge, 2008). Tačiau nebeužtenka būti besimokančiaisiais organizacijoje, o turime kryptingai siekti tapti besimokančia organizacija. Taigi, kas yra ta besimokanti organizacija?

Įvairioje mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių besimokančios organizacijos definicijų. Senge (2008) suformavo požiūrį, kad tokioje organizacijoje atskleidžiamas poreikis skatinti žmonių atsakomybę, didinti jų motyvaciją, kelti žinių lygį, tobulinti gebėjimus, dalytis žiniomis ir padėti kitiems mokytis. Taigi, besimokančioje organizacijoje kolegos siekia bendrų norimų rezultatų, mokosi mokytis siekiant asmeninio meistriškumo bei taiko komandinį mokymąsi kuriant viziją, taiko naujus mąstymo būdus bei dalijasi patirtimi. Simonaitienė (2001) išskiria besimokančios organizacijos veiklos pobūdį. Ji teigia, kad tokia organizacija ugdo gebėjimus siekti trokštamų rezultatų diegiant naują, konstruktyvų mąstymą bei mokymąsi dirbti kartu. Tam pritaria ir papildo kiti mokslininkai, kurie dėmesį kreipia į bendradarbiavimą, darbą komandoje, nuolat mokytis pačiam bei vadovauti kitiems, tobulinti organizaciją, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti siekiant vizijos siekio (Hargreaves, 1999, Fullan, 1998, Stoll, Fink, 1998). Jarvis (2001) dar išskiria veiklos reflektavimą kaip būtiną sąlygą besimokančiai organizacijai. Jis rekomenduoja mokytis iš savo organizacijos patirties: „Tai būtina sąlyga, susiklostanti mokantis veikloje, vertinant ir įsivertinant, vedanti tobulėjimo link. Refleksija, jeigu ji yra tikroji, o ne imituojama, pasitarnauja kaip mokymo iniciatorius, t.y. ji verčia imtis veiklos, taisyto klaidas, mokytis iš jų, kas padeda sukelti pokyčius pačioje organizacijoje“. Taigi, nors mokslininkai savaip apibrėžia besimokančios organizacijos terminą, tačiau tai, kad labai daug mokslininkų rašo apie tai rodo kaip tai yra svarbu. Visgi galima įžvelgti bendrų sąlyčio taškų ir svarbiausių besimokančios organizacijos bruožų: asmeninis tobulėjimas bei mokymasis komandoje, bendradarbiavimas bei refleksija.

Str. autorė Rasa Širmulienė, Panevėžio „Minties“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė