TAU studentai mėgsta keliauti, todėl naujuosius mokslo metus nutarėme pradėti kelione. Kai teko kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną, procedūra virto savotiška egzotika: stebėjome ir pasieniečių, ir tarnybinių šunų darbą.
Įveikę būtinas procedūras pasienyje, pasiekėme Gardiną. Tai unikalus ir vienintelis tokio tipo miestas Baltarusijoje. Jo statusas šalyje visada buvo ypatingas.  Kalbant apie Gardiną, dažnai reikia vartoti  žodį „pirmasis“, „vienintelis“, „unikalus“. Tai pats europietiškiausias miestas Baltarusijoje. Vienintelis, kuriame išliko tiek daug religinių paminklų, nesunaikintų destruktyvios ateizmo bangos. Vienintelė karališkoji rezidencija, išlikusi su dviem pilimis. Pirmoji vaistinė, Medicinos akademija, laikraštis, botanikos sodas, pirmasis ir seniausias laikrodžio bokštas. Pirmasis zoologijos sodas Baltarusijoje, pritraukiantis daug turistų, taip pat yra įsikūręs Gardine.
16 a. dėl nuostabios miesto architektūros Gardinas buvo įtrauktas į Kelno enciklopediją Brown kaip vienas  gražiausių miestų Europoje. Miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1127 m. Su senąją miesto dalimi susipažinome lankydami architektūros paminklus: Senąją pilį – karaliaus Stepono Batoro Rezidenciją, Naująji pilį, kur gyveno paskutinis karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, Šv. Ksavero bažnyčią, Boriso Glebavo cerkvę – Gardino architektūros mokyklos paminklą, Katedrą, kuri pastatyta kaip paminklas žuvusiems Rusijos-Japonijos karo metu.
Kelionė mums pasisekė: patekome į didžiulę šventę – Gardino miesto gimtadienį. Miesto aikštėse virė gyvenimas. Mugės, koncertai, degustacijos, žemės ūkio mašinų paradas, teatralizuoti pasirodymai pilyje. O vakare – įspūdingas fejerverkas. Miesto centre esančiose parduotuvėse tą dieną alkoholis neparduodamas, bet kavinėse vaišintis galima, tačiau  nematėme nė vieno apsvaigusio nuo alkoholio, nė vieno rūkančio susibūrimų vietose. Mus sužavėjo vietinių nuoširdumas, pagalba paklausus, paslaugumas.
Susipažinę su miestu vykome prie Augustavo kanalo. Šis kanalas yra glaudžiai susijęs su Gardino regiono vystymusi. Pasaulyje egzistuoja tik 3 tokio tipo kanalai: Kaledonijos Jungtinėje karalystėje, Goto Švedijoje ir Augustavo, kuris yra Lenkijos ir Baltarusijos teritorijoje. Ši dirbtinė 45 kilometrų vaga sujungia vienuolika upių ir septynis ežerus. Garlaiviu „Nemunas“ plaukėme Augustavo kanalu, grožėjomės gamta, įspūdingai kėlėmės šliuzais.
Vėliau vykome į Balstogę, įsikūrusią prie Bialos upės Jotvingių žemėse, iki XVI a. priklausiusią  Trakų vaivadijai. Šiandien tai Palenkės vaivadijos centras. Balstogėje gimė esperanto kalbos tėvas Zamenhofas. Dėl įvairių kultūrų susiliejimo jis šį miestą vadino „Babelio bokštu“. Čia nuo seno sugyveno Romos katalikai, stačiatikiai ir žydai, todėl Balstogėje įvairovė įspūdingų bažnyčių. Keliautojams patiko pažintinė programa pėsčiomis po senamiestį: Branickių rūmai, kurie garsūs savo prancūziško stiliaus parku, sodais ir skulptūromis ir jau nuo seno vadinami  Lenkijos Versaliu, Balstogės universiteto medicinos muziejus, kur galėjome pamatyti, kaip ankstesniais laikais teko dirbti gydytojams, pavartyti senas medicinos knygas, paliesti senovinius įrankius.
Aplankėme Tykociną. Pakeliui apžiūrėjome Choroščo miestelį, jame esančius Branickių rūmus, kurie per karą buvo sugriauti, o vėliau atstatyti. Dabar čia veikia Choroščo rūmų interjero muziejus.
Taip pat užsukome į Supraslio miestelį, esantį Balstogės apskrityje. Tai stačiatikių kultūros centras, 2007 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Supraslio miestelyje įsikūręs stačiatikių ortodoksų Marijos Apsireiškimo vienuolynas. Deja, vienuolynas mus sutiko užvertais vartais. Vadinasi, pavasarį vėl teks grįžti ir įeiti pro vartus…

{os-gal-9}