Sausio 17 d. istorikai rinkosi į popietę „Po burėmis draugystės nesuvaidinsi“. Popietę vedė gerai visiems pažįstamas, buvęs fakulteto dekanas – Jonas Lazauskas. VYras pasakojo apie Lietuvos buriuotojus, apie jų pasiekimus ir keliones. Prisiminė Arną Varną, kuris su dukra buriniu laivu „Raganė“ apiplaukė pasaulį, kitus žymius buriuotojus panevėžiečius.

Lietuvių liaudies dainoje sakoma – „Dievas davė man protelį, kad nesėsčiau į laivelį…“. Tokiais žodžiais susitikime juokavo Jonas ir prisipažino, kad buriavimas jam – diagnozė. Ir tenka sutikti, nes jau keturis dešimtmečius Jonas eina po burėmis. Pradžioje buvo burlentės, paskui pirmasis laivas „Širšė“, kurį jaunam buriuotojui paskolino Romas Vaitiekūnas. Dabar Jonas Lazauskas, perplaukęs 60 ekvatorijų, išmokęs bendruomeniškumo, turi savo laivą.

„Aš negaliu pakeisti vėjo krypties, tačiau galiu pakreipti bures, kad pasiekčiau savo tikslą“, – tokia Jono filosofija.
J. Lazauskas pasakojo apie Lietuvos buriuotojus, apie jų pasiekimus ir keliones, prisiminė Arną Varną, kuris su dukra buriniu laivu „Raganė“ apiplaukė pasaulį, kitus buriuotojus panevėžiečius. Buriuotojas susirinkusiems aiškino, kad pietų vėjas vadinamas Aulaukiu, kad Kiaulės nugara, kuršiškių buvo vadinama Šventa rike, kad Hitlerio armijai užėmus Klaipėdą, Lietuvos laivai buvo registruojami Jurbarke, o Nemunas į marias neįteka. Taip pat, anot J. Lazausko, greitis matuojamas mazgais, o 2019 metais Rubikių ežere bus jau 35-oji Joninių regata bei daug kitų įdomių faktų.
Popietės dalyviai jau žinos, kad buriuotojai turi žinoti daugiau „kelio ženklų“, nei vairuotojai, kad laive negalima švilpti, nes audrą prišauks, kad norint vėjo, reikia kasyti stiebą ir svarbiausia – laivas eina, o ne plaukia.