Kol Ukrainoje aidi sprogimai, Panevėžio švietimo centre vykęs Vyšyvankos dienos minėjimas priminė: siūlėmis įaustos tautos tapatybės gijos yra stipresnės už bet kokius ginklus.
Vyšyvanka Ukrainos kultūroje – tai ne tik tautinis drabužis. Tai ir savotiškas talismanas, saugantis jį dėvintį žmogų, ir simbolinė atminties knyga, kurioje užkoduota šeimos, krašto bei bendruomenės istorija.
Kiekvienas jos raštas – tarsi mažas pasakojimas apie šeimą, stiprybę, laisvę ir namus. Šįkart tie pasakojimai susitiko Panevėžio švietimo centre, kur ukrainiečių kultūra ir bendrystė tapo jaukios šventės ašimi.
Scenoje pasirodęs šokių ansamblis „Mavka“ perteikė ukrainiečių tautos gyvybingumą ir nepalaužiamą dvasią. Judesys, ritmas ir kostiumai čia pulsavo gyva Ukrainos siela, jos giliomis šaknimis – tai buvo energijos ir tapatybės išraiška, užpildžiusi visą salę.
Ne mažiau jautrūs buvo ir ukrainiečių eilėraščių skaitymai. Juos skaitė vaikai ir suaugusieji, taip tarsi nutiesdami simbolinį tiltą tarp kartų. Tekstuose skambėjo gimtosios kalbos svarba ir kultūrinės atminties išsaugojimo reikšmė.
Renginyje pristatytas ir lietuvių tautinis kostiumas, jo istorija bei simbolika. Įdomu tai, kad tiek lietuvių, tiek ukrainiečių tradiciniuose raštuose dominuoja gamtos motyvai – augalai, saulė, žemė, gyvybės ženklai. Ši paralelė subtiliai priminė, kad nors kultūros skirtingos, jų pagrindas labai panašus – pagarba gamtai, šeimai ir bendruomenei.
Kvepiantys tradiciniai kepiniai ir šilti pokalbiai šventei suteikė namų jaukumo. Jos dalyviai sakė, kad tokioje bendrystėje jie bent trumpam pabėga nuo karo realybės ir sielvarto, įsirėžusio į daugelio šios šalies žmonių šeimų širdis.
Ukrainiečiai pasakojo, kad siuvinėjimo tradicija jų tautoje skaičiuoja šimtmečius. Kiekvienas regionas turi savitų raštų ir spalvų derinių, atspindinčių vietos gamtą bei pasaulėjautą. Tradiciškai siūlai būdavo dažomi augalų žieve, lapais, žiedais ar uogomis, todėl siuvinėjimo spalvos tiesiogiai atspindi aplinką.
Juoda, raudona ir balta laikomos pagrindinėmis spalvomis, o geltona, mėlyna ir žalia – papildomomis. Šiuose deriniuose slypi gyvybės, stiprybės, šeimos ir žemės simbolika. Poltavos regione vyrauja subtilūs balti siuvinėjimai ant balto audinio, o huculų kraštas išsiskiria ryškiomis geometrinėmis kompozicijomis.
Vyšyvankos diena dar kartą priminė, kad ši šventė jau daugiau kaip dvidešimt metų yra svarbi ukrainiečių tapatybės dalis. Šią iniciatyvą 2006 metais pavasarį paskatino Černivcių universiteto studentė Lesia Voroniuk, o šiandien ši diena minima trečiąjį gegužės ketvirtadienį kaip tarptautinė iniciatyva, jungianti ukrainiečius visame pasaulyje.
Panevėžyje ši diena tapo ir bendrystės simboliu – priminimu, kad kultūra gyva tol, kol ja dalijamasi.
