Panevėžyje baigėsi kelis mėnesius trukęs renginių ciklas „Balsai, kurie svarbūs“, skirtas stiprinti vietos bendruomenių demokratinės kultūros kompetencijas, skatinti kritinį mąstymą ir kurti atviresnį dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių. Nuo 2026m. sausio mėnesio vykdyta iniciatyva subūrė švietimo, nevyriausybinio sektoriaus bei bendruomenių atstovus bendram tikslui – stiprinti visuomenės gebėjimą ne tik atsakingai vertinti informaciją, bet ir girdėti vieniems kitus.

Projektą įgyvendino Kazickų šeimos fondas (programa „Uncommon.lt“), Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio autizmo asociacija „Lietaus vaikai“. Jo veiklos buvo finansuojamos Švietimo mainų paramos fondo lėšomis, įgyvendinant „EPALE“ programos iniciatyvą „Demokratinės kultūros kompetencijų plėtra vietos bendruomenėse“.

Šiandien, kai visuomenė susiduria su sparčiais technologiniais pokyčiais, informacijos pertekliumi ir augančiais iššūkiais viešajame diskurse, demokratinė kultūra vis dažniau tampa ne teorine sąvoka, o kasdienio gyvenimo dalimi. Projekto organizatoriai siekė sukurti erdvę, kurioje būtų galima mokytis, diskutuoti, dalintis patirtimis ir ieškoti būdų, kaip stiprinti bendruomeniškumą.

Renginių ciklas prasidėjo susitikimu „Kaip patikime tuo, kuo tikime?“, kurio metu dalyviai gilinosi į dezinformacijos, informacinės taršos bei dirbtinio intelekto kuriamo turinio temas. Renginio metu komunikacijos, informacinio karo ir psichologinio atsparumo ekspertas Darius Remeika dalijosi įžvalgomis apie informacines grėsmes ir praktiniais būdais, kaip stiprinti atsparumą manipuliacijoms. Dalyviai ne tik klausėsi pranešimų, bet ir praktiškai išbandė faktų tikrinimo metodus.

Antrasis susitikimas buvo skirtas dirbtinio intelekto galimybėms komunikacijoje. Praktinėse dirbtuvėse „Tiksli žinutė per trumpą laiką: DI įrankiai ir praktika“ dalyviai mokėsi, kaip pasitelkiant šiuolaikinius įrankius aiškiai, greitai ir efektyviai perteikti svarbias žinutes savo auditorijai. Renginio organizatoriai siekė, jog dalyvių komunikuojama informacija atspindėtų tiesą ir neklaidintų visuomenės. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne teorijai, o realiam darbui su praktinėmis situacijomis.

Trečiasis renginys „Matyti daugiau: įtrauktis per realias istorijas“ kvietė pažvelgti į įtrauktį per asmenines patirtis ir gyvus žmonių pasakojimus. Diskusijoje susitiko pedagogų, specialistų, tėvų ir autistiškų žmonių perspektyvos. Kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria šeimos ir ugdymo bendruomenės, bei apie būdus kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų jaustis matomas ir priimtas.

Renginių ciklą užbaigė diskusija „Dialogas, kuris kuria: kaip susikalbėti, kai rūpi skirtingi dalykai?“, vykusi Panevėžio regioniniame STEAM atviros prieigos centre. Baigiamajame susitikime dėmesys buvo sutelktas į tai, kas šiandien tampa vienu svarbiausių iššūkių bendruomenėms – gebėjimą kalbėtis net tada, kai žmonių patirtys, poreikiai ar požiūriai skiriasi.

Diskusijoje dalyvavo dailės terapeutė Vaida Virbalaitė, dirbanti su vaikais, paaugliais ir suaugusiais, patiriančiais emocinius, vidinius ar santykių sunkumus, strateginio tvarumo konsultantė, edukatorė bei demokratinių procesų fasilitatorė Ugnė Balčiūnaitė, padedanti organizacijoms kurti įtraukius bendradarbiavimo procesus ir stiprinti skirtingų balsų įsitraukimą, Panevėžio miesto tarybos narys, edukologijos mokslų doktorantas ir Panevėžio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas Ignas Gaižiūnas, aktyviai kalbantis apie bendruomenes, pasitikėjimą bei demokratiją praktikoje, bei Lietuvos pilietinės visuomenės, švietimo ir žmogaus teisių temų veikėjas, Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. Diskusiją moderavo Kazickų šeimos fondo inicijuotos programos „Uncommon LT“ vadovė, lektorė Ieva Klungytė, Pokalbio metu buvo aptartos bendruomeniškumo, jaunimo santykio su aplinka, emocinio saugumo, pasitikėjimo tarp žmonių ir institucijų bei demokratijos kaip kasdienio veiksmo temos.

Svarbia renginio dalimi tapo ne tik ekspertų įžvalgos, bet ir pačių dalyvių įsitraukimas. Organizatoriai pabrėžė, kad demokratinis dialogas prasideda ne nuo didelių sprendimų ar institucijų veiklos, o nuo kasdienių pokalbių – gebėjimo išgirsti, suprasti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Baigiamojo renginio metu bendruomenė taip pat prisidėjo prie paramos Ukrainai iniciatyvos – buvo renkama nebereikalinga, tačiau veikianti kompiuterinė technika, kuri bus perduota kartu su paramos misija.

Projekto organizatoriai tikisi, kad „Balsai, kurie svarbūs“ taps ne vienkartiniu renginių ciklu, bet tęs pradėtą dialogą, prie kurio prisijungs vis daugiau Lietuvos gyventojų: „Dažnai manome, kad demokratija vyksta institucijose, posėdžių salėse ar priimant svarbius politinius sprendimus. Tačiau iš tiesų ji prasideda kur kas arčiau – mūsų kasdieniuose pokalbiuose, gebėjime išgirsti kitą žmogų ir ieškant bendrų sprendimų net tada, kai nuomonės ar patirtys skiriasi. Tikime, kad šis projektas netaps vienkartine iniciatyva, o bus pradžia platesniam dialogui, į kurį įsitrauks vis daugiau žmonių ir bendruomenių visoje Lietuvoje“, – sako projekto organizatoriai.

Demokratinė kultūra prasideda nuo paprastų dalykų – nuo klausimo, nuo pokalbio ir nuo noro išgirsti kitą žmogų. Būtent tai ir siekė priminti Panevėžyje vykusi iniciatyva „Balsai, kurie svarbūs“.